- žiobauti
- žióbauti, -auja (-auna Sld), -avo intr. Jn(Ds), K.Būg, RŽ, OGLI326, Mlk, Vlk 1. Trgn žr. žiovauti 1: Žióbauna, matos, tik atskėlė Ktk. Žióbaunu, miego maža Aln. Gal miego nori, kad žióbauni Blnk. Žióbaunu, gal i žiaunos truks Klt. Kad žióbauja, net žiaunos braška Sv. Čiaudžiu i žióbauju Ant. | Po suvarymo kiaulis vis žióbauna; papjovėm – trys šonakauliai sulaužyta Slk. ^ Žióbauk nežióbavęs, vėdaro negausi Lkm. Žióbauk nežióbauk, pinigų negausi Ldk. 2. žiopčioti: Kai katras tik žióbauna, gal jau paskutiniu dūku (per dviračių lenktynes) Dgč. Bet ji nežiobavo, negaudė oro. Kiek sulinkusi ėjo lygiais žingsniais, atlošusi galvą, į nieką nesidairydama A.Rūt. 3. juok. valgyti, kimšti: Išejau – žióbavai, atejau – i da vis Švnč. ║ ėsti: Karvė dar gerai žióbauna Slk. 4. NdŽ žiopsoti. \ žiobauti; atsižiobauti; pažiobauti; sužiobauti; užsižiobauti
Dictionary of the Lithuanian Language.